(4 votes, average: 5,00 out of 5)
Loading...Pirmiausia atvykstame į Arklio muziejų Niūronyse. Arklio muziejuje – ne tik senoviškos žemės darbų ir transporto priemonės, bet ir unikalūs drožinių rinkiniai, karybos ekspozicija. Su didžiuliu susidomėjimu stebime miltų malimą senoviškomis girnomis. Aplankome klėtelę, kurioje eksponuojami tautodailininko J. Tvardausko bei savamokslio drožėjo J. Kazlausko drožiniai. J. Kazlauskas buvo ne tik drožėjas, bet ir kaimo filosofas. Kiekvienu kūriniu jis įamžindavo kokią nors mintį, užfiksuodavo teigiamus ar neigiamus žmogaus bruožus, pagerbdavo gimtojo krašto šviesuolius, rašytojus, medyje atkūrė jų kūrinių veikėjus. Lietuvišką sodžių liudija ištisi drožinių ciklai – apie duonos auginimą, lino kelią, žirgelį – valstiečio palydovą, kaimo moters dieną, gyvenime paliktas pėdas. Toliau muziejuje susipažįstame su pristatomais amatais, čia darbuojasi audėja, keramikė, kalvis, medžio drožėjas.
Sekantis sustojimas prie Liudiškių kalvos. Čia aukštai iškilęs „Laimės žiburys“. „Laimės žiburys“ – lietuvių literatūros klasiko J. Biliūno kapas ir paminklas. 1958 m. virš kapo iškilo 14 m. aukščio paminklas – monumentas iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų. To paties pavadinimo stebuklinėje pasakoje rašytojas pasakoja apir švytintį stebuklingą užrašą, pasirodžiusį ant aukšto stataus kalno viršūnės – tas, kuris užlips ant to kalno ir ranka pasieks užrašą, visus žmones padarys laimingus. Aišku, į „Laimės žiburį“ įkopiame visi – kas gi nenori tapti laimingu!
Po pietų vykstame į Siauruko muziejų. Siaurukas – taip visų meiliai vadinamas Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Tai vienas didžiausių ir unikaliausių kultūros paveldo objektų Lietuvoje. Šimtametės Anykščių geležinkelio stoties komplekse įsikūrusiame Siauruko muziejuje eksponuojamas garvežys „Kukuška“, kiti siaurojo geležinkelio riedmenys, įvairios ryšio bei signalizavimo priemonės. Stotyje – laukiamojo salė, tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinetas. Visi norintys pasimatuoja stoties viršininko kepurę, turi galimybę pasėdėti viršininko kėdėje, bet daugiausia teigiamų emocijų visiems suteikia pasivažinėjimas rankine drezina.
Toliau keliaujame į Anykščių šilelį prie Puntuko. Tai labiausiai lankomas, antras pagal dydį akmuo Lietuvoje. Nešė Puntuką ne tik ledynai, nešė jį ir velnias, norėdamas sudaužyti Anykščių bažnyčią… Tačiau gaidys užgiedojo, nelabasis paleido iš savo nagų Puntuką, ir „didumo kaip gryčios“ akmuo nukrito šilelin… Taip skaitome A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Visi noriai fotografuojamės prie legendomis apipinto mitologinio Puntuko. Atsisveikinę su įžymiausiu Lietuvos akmeniu, pasukame Medžių lajų tako link. Anykščių šilelio Medžių lajų takas – tai 300 metrų ilgio plieno ir betono konstrukcijų turistinis objektas, skirtas pažinti, tyrinėti ir grožėtis Anykščių šilelio apylinkėmis. Visas takas tolydžio kyla į viršų, galiausiai pasiekdamas 21 m. aukštį. Pati aukščiausia vieta – 36 m. siekiantis apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria neįtikėtino grožio apylinkių vaizdai: tarsi ant delno matyti Šventosios upės vingiai, šalia besidriekančios lygumos, o tolumoje galima įžiūrėti ir Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bokštus. Drąsiausieji, užlipę į apžvalgos bokštą, noriai pozuoja prieš fotoaparato objektyvą, o pabūgę – laukia visų mūsų apačioje.
Užimtumo specialistė Aura Čepinskienė
